Saulės spinduliai skverbiasi pro tarpelius.Mano akys atsimerkia nuo spiginimo.Galvoje mintys tik apie jį.Aš jam jaučiu simpatiją.Mintis sutrukdo tėvo balsas:
-Pusryčiai!
Nenoriai apsirengiu.Nusliūkinu į virtuvę.Visi jau laukė manęs.Brolis vėl pašaipiai paisveikina ryte:
-Labas rytas,galėjai neveluot.Gryna užuomarša.
Ir dar tyliai suburba:
-Višta...
Pasiimu iš spintelės sausus pusryčius,lėkštutę ir šaukštą.Nenoriai sukemšu dubenėlį sausų pusryčių.Beje niekada rytais nemėgstu valgyti.Bet tenka,nes mama prikaišioja,kad jau susirgau kokia liga.Susitepu 2 sumuštinius.Įsidedu į kuprinę ir ž
įšeinu pro duris į mokyklą.